Šiais laikais žmonės vis dažniau susiduria su stuburo iškrypimo samprata ir padariniais.
Skoliozė – graikų klb. „kreivas” – tvirtas šoninis stuburo išlinkimas. Pirmoji monografija šiuo klausimu buvo išspausdinta dar 1741 m. Paskutinį dešimtmetį šis susirgimas yra vienas pirmaujančių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų tarpe. 50% vyresniųjų klasių mokinių kenčia nuo skoliozės. Klasikinėje medicinoje skoliozė traktuojama kaip augimo periodo deformacija, o įprastai tai prasideda ir progresuoja būtent paspartėjus augimui paauglystėje. Be to, 80% stuburo iškrypimo priežasčių lieka neišaiškintų, o likusieji 20% yra įgimtų stuburo slankstelių deformacijų, nervų-raumenų sistemos, kaulų, jungiamojo audinio ir pan. susirgimų pasekmė.
Dėl netaisyklingos stuburo struktūros kai kurios jo dalys labai apkraunamos ir sukelia nugaros skausmą. Tam tikros kūno dalys gyvena labai „susispaudę” ir tai trukdo normaliam medžiagų apykaitos procesui. Išsivysto lėtinės ligos, vargina galvos skausmas ir svaigimas.
Dar vienas iš skoliozės simptomų – mažojo dubens organų funkcijos sutrikimas, kuris pasireiškia moterų ir vyrų sveikatos problemomis. Dubuo yra tarpininkas, paskirstant svorį kojoms ir stuburui. Taigi, jis stengiasi prisitaikyti prie persisukusių slankstelių, o sunkiais atvejais deformuojasi. Vadinasi, nukenčia ir šlapimo – lyties organų sistema, esanti dubenyje: šlapimo nelaikymas, užkietėję viduriai, komplikuotas nėštumas ir gimdymas yra skoliozės pasekmė.
Osteopatijos požiūriu, skoliozė – tai ne vien mechaninis stuburo išlinkimas. Tai subtilesnis reguliacijos mechanizmas. Tarp kaukolės kaulų yra smegenų dangalai-membranos, kurių simetriškas įtempimas palaiko smegenų struktūrų ir kaklinės stuburo dalies taisyklingą išsidėstymą. Jei tų membranų tarpusavio įtempimas nevienodas, visa tai persiduoda kaukolės kaulų bei stuburo slankstelių netaisyklingam krūvio ir judesio pasiskirstymui.
Kada pakinta galvos smegenų membranų įtempimas – Skaitykite toliau ↓
Ježi Rungo, D.O.
Diplomuotas osteopatas
Suaugusių, pauglių ir vaikų Osteopatas
Ježi Rungo, D.O. – aukštos kvalifikacijos osteopatinės medicinos specialistas, turintis daugiau nei 25 metų klinikinės praktikos ir akademinių studijų patirtį prestižinėse Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir kitų šalių Osteopatijos mokyklose.
Kada pakinta galvos smegenų membranų įtempimas?
Pirmoji priežastis – perinatalinė trauma (t.y. prieš gimimą), kai vystymosi gimdoje metu vaisiaus galvelė nėra centruota išėjimo iš mažojo dubens atžvilgiu.
Antroji priežastis – trauma gimstant, kai suspaudžiama minkšta kūdikio galvelė.
Trečioji priežastis – cezario pjūvis, kai staigiai pasikeičia slėgio skirtumas esant gimdoje į atmosferos slėgį gimus.
Naujagimio ištraukimas žnyplėmis – taip pat pažeidžia kaukolę ir membranas.
Specialistų vertinimu, daugiau nei 95% gimusių naujagimių turi kaukolės kaulų ir membranų netaisyklingą padėtį. Po kurio laiko savireguliacijos sistema kompensuoja problemą. Tačiau pažeidimas nedingsta – jis gali pasireikšti įvairiais simptomais bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu. Pavyzdžiui, stuburo iškrypimu aktyvaus augimo periodu.
Osteopatas aptinka galvos smegenų membranų spazmus ir normalizuoja jų judrumą, po to koreguoja kaulų ir raumenų padėtį. Dingsta skoliozės priežastis, ir palaipsniui ima tiesintis stuburas. Osteopatas tik padeda tam.
Gydymo efektyvumas iš esmės priklauso nuo paciento amžiaus. Kuo labiau užleistas atvejis, tuo sunkiau pasiekti gerų savireguliacijos rezultatų. Dažnai deformacijos sustabdymas jau yra pasiekimas. Stebint vaiką nuo pirmųjų stuburo iškrypimo požymių ir laiku koreguojant, skoliozė neišsivysto ar regresuoja.
Net ir suaugusiems osteopatinis gydymas pagerina gyvenimo kokybę: sumažėja ar išnyksta skausmas, nėštumas ir gimdymas praeina sklandžiai, neišsivysto lėtinės ligos, kurių priežastis – iškrypęs stuburas. Kuo anksčiau pradėsime gydytis, tuo greičiau išsigydysime skoliozę.
Osteochondrozė – tai distrofinis sąnarinių kremzlių pakenkimų kompleksas, kremzlių suplonėjimas, nusidėvėjimas, galintis išsivystyti bet kuriame sąnaryje. Dažniausiai pakenkiami tarpslanksteliniai diskai. Priklausomai nuo lokalizacijos, osteochondrozė gali būti kaklinėje, krūtininėje ar juosmeninėje stuburo dalyje.
Kas slepiasi po šia diagnoze?
Žmogui augant, fiziologiškai siaurėja tarpslankstelinių diskų kraujagyslių tinklas, todėl jų maitinimas tampa nereguliarus, silpnas. Diskams vis sunkiau atsistatyti po kasdienio krūvio, traumų, vibracijos, perkrovos sėdint ir t.t. Kremzlė netenka elastingumo, skaidrumo, keičiasi jos forma ir struktūra. Tam turi įtakos ir kiti veiksniai. Dėl netaisyklingos laikysenos ir nejudraus gyvenimo būdo kinta statinis stuburo apkrovimas, ir kraujotaka dar susilpnėja. Daugeliui jau mokykloje laikysena tampa ydinga ir iškrypsta stuburas, o tai sąlygoja netolygų krūvio paskirstymą tarpslanksteliniuose diskuose. Gydytojai pabrėžia ir plokščiapėdystės bei viršsvorio įtaką osteochondrozės išsivystymui.
Anksčiau osteochondrozė pasireikšdavo dažniausiai po 35-40 metų, o pastaruoju metu tai pasireiškia 18-30 metų žmonėms. Pacientai, kenčiantys nuo osteochondrozės, skundžiasi maudžiančiais skausmais nugaroje, stuburo lankstumo ir judrumo sumažėjimu, sukaustytais judesiais. Dažnai vargina galvos skausmas ir svaigimas.
Osteopatai nustato nematomas susiaurėjimų, pakitimų priežastis, tirdami žmogų kaip visumą. Osteopatiniais metodais atstatoma ne tik stuburo, bet ir tų struktūrų darbas, kurių pakitimai pažeidė tarpslankstelinių diskų mitybą. Radus ir pašalinus gilumines priežastis, grąžinami natūralūs gamtos duoti organų ir audinių tarpusavio ryšiai, subalansuojami suspaudimai ir įtampos, susiformavę kažkurioje kūno vietoje. Skausmas išnyksta, o pašalinus skausmo priežastis, stuburui suteikiama antra galimybė gyventi.